LAURYNAS: Važiuoju iki Kaišiadorių. Universitetas Kaune, praktika Vilniuje, tai važinėju į dvi puses. Keliauju traukiniais jau treti metai, nuo tada, kai pradėjau mokslus. Keliaudamas dažnai žaidžiu šachmatais.
Studijuoju politikos mokslus. Šiuo metu daug geopolitinių pokyčių, tad studijuoti labai įdomu. Privalau išmanyti istoriją. Suprasti, kodėl vyko pasauliniai karai, kaip jie pakeitė dabartį, kaip pats matau šiuos įvykius. Lygiai taip pat turiu išmanyti socialinius mokslus, gal net ir psichologiją. Istorija domėjausi nuo vaikystės. Skaičiau knygas, daug žiūrėjau dokumentinių filmų. Jaučiuosi atradęs save.
Norėčiau dirbti Vyriausybės kanceliarijoje. Dabar, per praktiką, ten susipažįstu su aplinka ir žmonėmis. Ne, nenorėčiau nei aukštų pareigų, nei didžiulės atsakomybės. Tiesiog būtų smagu dirbti su mokslais susijusioje srityje.
Teorija universitete nuo praktiko skiriasi. Matau, kaip leidžiami įstatymai. Mus mokė teoriškai, kaip vyksta procesai. Dabar suprantu, kaip dalykai veikia iš tikrųjų.
Paskutinė knyga, kuri „užkabino“, – apie nihilizmą. Mintis jos, tarsi viskas būtų nereikšminga, gyvenimas bereikšmis, bet tu jam suteiki reikšmę kiekviena savo pragyventa diena. Žmogus bando rasti prasmę net sukurdamas dievą. Nors jo tikrovėje nėra, mes jį įsivaizduojame. Ir tik tai, ką tu pats sukuri ar sumąstai, tampa tau reikšminga.
